Pamaldos

Krikščionims šlovinti Dievą yra kasdienis pašaukimas. Mes esame pašaukti garbinti ne tik lūpomis, bet ir savo gyvenimu. Mūsų kasdienis šlovinimas taip pat turi būti palaikomas susirenkant su Dievo tauta šlovinti sekmadieniais.

Bažnyčia visų pirma renkasi šlovinti, švęsti viso to, kas Dievas yra ir ką Dievas padarė. Mes dovanojame Dievui giesmes ir šlovinimo žodžius psalmėse, himnuose ir dvasinėse giesmėse. Mes klausomės Dievo žodžių Šventajame Rašte. Drauge susirenkame prie Viešpaties stalo Šventojoje Komunijoje. Kartu savo broliais ir seserimis Kristuje meldžiamės už savo ir pasaulio poreikius.

Šloviname kartu sekmadieniais 11.00 val.

Krikščioniškas gyvenimas skirtas būti bendrystėje su kitais tikinčiaisiais. Dėl šios priežasties Laiške hebrajams 10, 24-25 sakoma: "Sergėkime vieni kitus, skatindami mylėti ir daryti gerus darbus. Nepraleiskime savųjų susirinkimų, kaip kai kurie yra pratę, bet raginkime vieni kitus juo labiau, juo aiškiau įžvelgiate besiartinančią dieną". Jei tikimės dvasiškai augti ir būti ištvermingais tikėjime, mums reikia padrąsinimo iš brolių ir seserų Kristuje.

Apaštalas Paulius palygino bažnyčią su žmogaus kūnu ir paaiškino: "Akis negali pasakyti rankai: „Man tavęs nereikia“, ar galva kojoms: „Man jūsų nereikia'" (1 Korintiečiams 12, 21). Kiekvienas Kristaus kūno - Dievo šeimos - narys yra būtinas ir vertingas. Per Kristų Dievas tikinčiuosius suburia "kaip gyvuosius akmenis", kad jie būtų "pastatyti į dvasinius namus ir taptų šventa kunigyste" su Jėzumi kaip pamatiniu akmeniu (1 Pt 2, 5-6).

”Džiaugsmingai klegėkite, visos šalys! Linksmi tarnaukite VIEŠPAČIUI, artinkitės prie jo su džiugia giesme. Žinokite, kad VIEŠPATS - Dievas. Jis mus sukūrė, ir mes priklausome jam, mes - jo tauta ir jo kaimenės avys. Dėkodami ženkite pro vartus į jo kiemus su šlovės giesme. Dėkokite jam, šlovinkite jo vardą.”

- Ps 100, 1-4