Dvasinės dykumos patirtis

Jėzus nuvedamas į dykumą, kurioje keturiasdešimt dienų buvo išbandomas ir gundomas. Ši Jėzaus patirtis yra labai įkvepianti permąstyti ir apgalvoti mūsų pačių dvasinės dykumos patirtį. Kas tai yra? Kaip turi elgtis? Kaip išlikti tame kelyje, kuriuo veda Dievas?

Vieni dvasinėje dykumoje vieni gali pasiklysti, kiti randa gerą patirtį, kuri žmogų padaro stipresnį, rimtesnį ir dvasiškai gilesnį. Tai yra puikus laikas apmąstyti savo santykį su Dievu, apmąstyti savo tikėjimą, tikėjimo gilumą, rimtumą ir pasiryžimą. Pagalvoti apie paklusnumą Dievui, apie savo atsidavimą Viešpačiui.

Dvasinėje dykumoje esantis jaučia savo ribotumą. Užduoda klausimus. Ką man daryti? Kur yra Dievas? Dievas yra šalia. Nereikia tuo abejoti. Išmokstame paklusnumo Dievui, nuoširdumo santykiuose su Dievu ir krikščioniška bendruomene. Klausyti Jo vedimo, Jo žodžio, kuris kalba mums tiesą, kuris mus moko, pataiso ir pakreipia.

Dvasinės dykumos laikas – suklusti prie Dievo žodžio, priglausti jį prie savo širdies, išgirsti, ką Dievas tau sako per šią patirtį. Tai yra mūsų išmėginimo laikas, mūsų išbandymo laikas. Pamatyti mūsų ribotumą, pamatyti, kad Dievas yra mums reikalingas.

Kaip elgtis? Kreiptis į Viešpatį Dievą, kalbėtis su Juo maldoje. Išmėginime esminis dalykas yra pasitikėjimas Dievu. Dvasinis maistas yra labai svarbu. Tai, ką žmogus deda į save, į savo širdį, į savo gyvenimą. Kuo tu save maitini? Kuo užpildai savo širdį? Kuo užpildai savo dvasią? Ką skaitai? Kaip bendrauji? Kaip dažnai meldiesi?

Dvasinės dykumos patirtis yra gera maldos mokykla, kuomet žmogus pradeda mąstyti apie gyvenime sudėliotus prioritetus. Kas yra svarbu? Be ko aš galiu gyventi ir be ko aš negaliu gyventi? Vienas iš atsakymų ateina, kad aš negaliu gyventi be Dievo.

Ką daryti?

Malda. Melskis. Tai – laikas maldai. Jam (Dievui) pasakyti, kaip jautiesi, savo poreikius, savo trūkumus, dėkoti Dievui už tai, kas buvo gera, pašlovinti Viešpaties šventą vardą.

Dievo žodis. Skaityk Dievo žodį, studijuok, pažink Dievo valią savo gyvenimui. Ką Jis tau kalba, ko iš tavęs tikisi?

Pasninkas. Pasninkas padeda išlaikyti koncentraciją. Tai puiki krikščioniškos disciplinos forma, kuri leidžia ugdyti ištvermę ir dvasinę stiprybę. Jėzus keturiasdešimt dienų pasninkavo. Ko ši patirtis moko? Disciplinos, tvirtumo, pasitikėjimo Dievu.

Krikščioniška bendrystė. Krikščioniška bendrystė bažnyčioje mus ugdo dvasiškai. Bažnyčioje mes turime brolius ir seseris tikėjime, kurie meldžiasi už mus ir palaiko.

Neabejoti, kad Jėzus tave parves iš dvasinės dykumos. Jis parodys tau kelią, nes Jis yra kelias, tiesa ir gyvenimas. Kelk į Jį rankas, atverk Jam savo širdį.

Šventojo rašto eilutės: Evangelija pagal Morkų 1: 9 – 15