Dievo šviesa
Dievo žodis yra atviras ir prieinamas visiems, bet kartais žmonės sako: „Negaliu suprasti, ką skaitau“. Nereikia išsigąsti to, ko dar kol kas nesupranti. Svarbu įsidėmėti, kad Dievo Žodį reikia skaityti, klausyti, studijuoti ir vykdyti.
Apaštalas Paulius rašė apie Evangeliją, kuri vieniems atrodė kvailystė, o kitiems išgelbėjimo žinia: “Mat žodis apie kryžių tiems, kurie eina į pražūtį, yra kvailystė, o mums, einantiems į išganymą, jis yra Dievo galybė“ (1 Kor 1: 18). Todėl jokiais būdais nusigėdykime Evangelijos, Kristaus, Bažnyčios, kryžiaus, maldos ir krikščioniško vardo bei bendrystės. Apie tai mums primena ir laiške Romiečiams tokie apaštalo žodžiai: „Aš nesigėdiju Evangelijos. Ji juk yra Dievo galybė išgelbėti kiekvienam tikinčiajam” (Rom 1: 16).
Kaip ir anuomet, ankstyvosios krikščionybės laikais, taip ir dabar, krikščionių tarpusavio bendrystė yra labai svarbi, nes padeda ne tik būti stipriems kartu maldoje ir rūpintis vieni kitais, bet ir nepalikti tų, kuriems reikia Kristaus šviesos.
Žmogus gali daug laimėti šiame pasaulyje, bet pralaimėti savo išgelbėjimą. Žmogus gali laimėti daug daugiau žemiško gėrio nei turi kiti, bet prarasti savo gyvenimą. Kokia iš to nauda? Viešpats Jėzus kalba mums: „O kokia gi žmogui nauda laimėti visą pasaulį, bet pakenkti savo gyvybei?” (Mt 8: 36).
Viešpats Dievas apšviečia žmogaus širdį, protą ir dvasią, parodo kelią, kuris yra tik vienas – Jėzus Kristus, nes Jis kelias, tiesa ir gyvenimas. Todėl turėdami šiuos Jėzaus aiškius ir gyvybiškai svarbius mūsų gyvenimui nurodymus, galime būti tikri, kad Viešpaties šviesa ir Dievo žodis prasiskverbia į bet kokią šio pasaulio tamsą, į bet kokią žmogaus užkietėjusią širdį.
Norėtųsi, kad šis dvasinis darbas vyktų kur kas greičiau, bet tai yra procesas, kuris kiekvienam žmogui yra skirtingo tempo. Būdami kartu krikščioniška Bažnyčia ir Dievo surinkimu, mes neduodame akstino kitiems atsilikti ar nupulti, bet padrąsinti ir palaikyti, kad kartu žengtume šiame šventėjimo malonės kelyje, kur girdime Jėzaus mums sakomus žodžius: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane” (Jn 14: 6).
Apaštalas Paulius antrame laiške Korintiečiams mums primena, kad yra žmonių pasaulyje, kuriems šio pasaulio dievaitis apakino protus. Kaip aiškiai ir tiksliai nusakyta situacija, kuri žaloja žmones ir dvasiškai apiplėšia kiekvieną, kuris patenka į šio pasaulio dievaičio įtaką. Kad tik iš tavęs išplėštų kas šventa ir pirmiausia, kad pats žmogus nematytų Dievo atvaizdo, Kristaus šlovės ir Evangelijos šviesos.
Kai žmogus nemato Dievo atvaizdo ir jis toliau bjaurojamas, kyla nesutarimai, pyktis, neapykanta, susiskaldymai, priešiškumai, niekinimas, kerštas ir net karai. Tad tegul Viešpaties Jėzaus šviesa šviečia kiekvienam ir kiekviename žmoguje.
Kaip yra gražu ir gera matyti kitame žmoguje Dievo atvaizdą ir Kristaus šviesą. Tai labai stiprus liudijimas šitam pasauliui, kad Jėzus, kuris yra kelias, tiesa ir gyvenimas, yra vienintelis ir pats geriausias tavo pasirinkimas, kurį žmogus gali kada nors turėti. Jeigu ką nors gyvenime praradai ar ko nors netekai, tai pasirinkdamas Viešpatį Jėzų, tu viską laimėjai ir išsaugojai savo gyvenimą.
Jokiais būdais neleiskime, kad aptemdytų mūsų protus. Neleiskime, kad bjaurotų Dievo atvaizdą. Neleiskime tamsai sklisti į savo ir į kitų žmonių širdis, bet išlaikykime Dievo šviesą savo širdyse. Tiek daug Dievas yra pasiruošęs mums suteikti, tereikia ištikimybės, paklusnumo, įsiklausymo ir tvirto tikėjimo. Tai, kas yra skirta jums, nebus duota pasauliui, bet “Išganingoji Dievo malonė pasirodė visiems žmonėms ir moko mus, kad, atsisakę bedievystės ir pasaulio aistrų, santūriai, teisingai ir maldingai gyventume šiame pasaulyje, laukdami palaimintosios vilties ir mūsų didžiojo Dievo bei Gelbėtojo Jėzaus Kristaus šlovės apsireiškimo” (Tit 2: 11 – 13).
Atkreipkime dėmesį, kas buvo pasakyta laiške Titui: „Išganingoji Dievo malonė pasirodė visiems žmonėms“. Bet ar visi mato šią išganingą Dievo malonę? Ne, nes yra apakinti tamsos. Taip neturi būti, visi kartu esame pašaukti pasitarnauti Evangelijos skelbimui, kad Dievo šviesa nušvistų žmonių širdyse.
Tiek daug žmonių, kuriems reikia pamatyti Dievo atvaizdą ir įsileisti Kristų į savo širdį. Tai, kas mums pasakyta yra tikrai gera žinia, kad bet kokioje tamsoje gali ir nušvinta Dievo šviesa. Šios šviesos pasauliui labai reikia, nes kai Jos žmonėse jos nėra, tai prasideda pabaigos pradžia, bet kai Dievo malonė priimama ir Dievo šviesa nušvinta žmoguje, tai prasideda nauja pradžia ir palaiminimai, kurių dar neturėjai.
Švento rašto eilutės: 2 Korintiečiams 4: 3 – 6